- sruvus
- sruvùs, -ì adj. (4) Kt greitai tekantis, sraunus: Visur žiedų žiedai, visur sruvus vanduo J.Jan. Čystas, sruvùs [v]andenelis, gerkit jūs, karvelės Dglš.
sruviaĩ adv. Mrk: Tik gūdžiai ūžkie, kad aš girdėtau, tik sruviai lėkie, kad aš regėtau KrvD48.
Dictionary of the Lithuanian Language.